Man kadaise labai patiko A. Kristof „Storas sąsiuvinis“. Todėl net ir keista, kad anuomet pro akis prasprūdo senokai (2005-aisiais) leistas trumpų pasakojimų rinkinys. Tik šįkart daug nerašysiu, nes skaičiau rugpjūčio pabaigoje, jau tuomet įvertinau knygą prastokai, tad nenuostabu, kad nelabai kas galvoje ir išliko. Pamenu tik vieną istoriją, kurioje moteriškė bando gydytojui išaiškinti, kaip jos vyras, iškrito iš lovos ir pataikė tiesiai ant kirvio bei taip persiskėlė galvą. Nors mėgstu keistokas istorijas, o tokių čia apstu, tačiau tuomet jos pasirodė per trumpos, kad kažkokį skaitymo malonumą pajausčiau. Nebent dozuojant kaip nors, bet aš ne ta skaitytoja, kuri mėgsta skaityti, pavyzdžiui, po vieną trumpą istoriją per dieną.
Šiemet pasirodė dar viena A. Kristof knyga „Vakar“, kurią, jei tik kada nors gausiu, vis tiek skaitysiu. Kiek supratau, joje esantis fragmentas yra vienoje iš „Man tas pats“ istorijų.
Mano knygų pasaulis 